- kepersa
- kepérsa sf. (1) 1. gabalas: Kepérsą duonos atsiriekė ir ėda, rodos, kad būt išalkęs Škn. | Tie arimai tik vienos kepérsos (velėnos, kupstai) Plv. 2. scom. NdŽ nevikrus, nerangus žmogus, kuris kepersuoja eidamas: Na, tu, kepersa, nekišk nagų, kad nenuminčiau! (apie mažą ropojantį vaiką) VšR. Aš jį su šunimis išpjudysiu, tegul tik jisai pasirodo – tas kepersa! rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.